A.Zmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus

Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus atidarytas 1966 m. kovo 22 d. jo name, pastatytame pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.
A. Žmuidzinavičius gimė 1876 m. Seirijuose, valstiečių šeimoje. Mokėsi parapijos pradinėje mokykloje, vėliau, 1890–1894 m., Veiverių mokytojų seminarijoje, kurią baigęs mokytojavo keliose Lenkijos pradžios mokyklose. 1898–1904 m. gyveno Varšuvoje, kur mokytojavo ir kartu lankė vakarinę J. Zolotariovo vadovaujamą piešimo mokyklą, mokėsi žymaus lenkų dailininko V. Gersono privačioje tapybos studijoje. 1905–1906 m. A. Žmuidzinavičius dailę studijavo Paryžiuje, Kolarosio ir Vitti akademijose. Aktyviai dalyvavo Lietuvių draugijos „Lituanija“ veikloje. 1906 m. atvyko į Vilnių. Kartu su Petru Rimša, M. K. Čiurlioniu ir kitais dailininkais 1907 m. Vilniuje surengė Pirmąją lietuvių dailės parodą, įkūrė Lietuvių dailės draugiją (LDD), kuriai ilgus metus vadovavo. Dalyvavo visose LDD surengtose parodose. 1908 m. tapybos studijas tęsė Miunchene. Tais pačiais metais, LDD siųstas, lankėsi JAV, kur lietuvių emigrantams skaitė paskaitas apie Lietuvos dailę, rinko aukas LDD ir lietuvių Tautos namams.

Dailininkas aktyviai dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje: buvo Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas, susikūrus Aeroklubui, dirbo jo vadovybėje, nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo komitete, buvo Vytauto Didžiojo muziejaus komisijos narys. 1926–1940 m. dėstė piešimą Kauno meno mokykloje, 1941–1951 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1947 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Dailininkas paliko apie 2000 darbų, brandžiausi jų priklauso realistinei krypčiai. Jis tapė peizažus, portretus, temines kompozicijas. Taip pat dirbo ir grafikos srityje: apipavidalino nemažai knygų, dalyvavo pinigų, pašto ženklų, plakatų, vertybinių popierių konkursuose.